Iki 1984 nedaugelis naudojo kompiuterius. Dėl labai aiškios priežasties. Nedaugelis žinojo kaip. Ir nedaugelis norėjo mokytis, nes kompiuterių vartojimo instrukcijos kėlė žiovulį, o tekstinės valdymo komandos buvo tokios sudėtingos, kad atrodė jog pats turi būti kompiuteriu, kad jas suprastum.
Tada, vieną ypač saulėtą dieną, grupelė ypač talentingų žmonių sugeneravo ypač protingą mintį: jeigu jau kompiuteris toks protingas, tai gal reikia kompiuterį mokyti dirbti su žmogum, o ne žmogų su kompiuteriu.

Prasidėjo tos ilgos dienos ir bemiegės naktys bemokant kompiuterį kaip bendrauti su žmogum jam suprantama kalba.

Ir kai darbas buvo baigtas, jie pristatė tokį draugišką kompiuterį, jog rodės galėjai paspausti jam ranką. Ir tokį paprastą vartoti, nes jis bendravo kalba kurią suprato visi. Ir jis nebuvo pavadintas kaip nors QZ910 ar ZIPCHIP5000. Jis gavo vardą MACINTOSH.